Miestai keičiasi – bet nuotrauka lieka.
Ir jei ji sukurta kaip paveikslas – tai ne tik lieka, bet ir gyvena toliau.
Apie mane
Esu Evaldas Stakėnas, man 40 metų.
Daugiausia fotografuoju Vilnių – jo architektūrą, gatves, istorinius pastatus, šiuolaikinius rajonus, panoramas ir miesto atmosferą. Mane domina ne tik gražus vaizdas, bet ir nuotraukos vertė: ar ji gali gyventi kaip paveikslas, leidinio iliustracija, reprezentacinis kadras ar miesto atminties dalis.
Per pastaruosius kelerius metus sukaupiau didelę autorinę fotografijų kolekciją. Atrinktus darbus galima įsigyti kaip paveikslus, meno spaudinius, atvirukus arba skaitmeninius failus licencijoms.
Taip pat esu atviras architektūros, interjero, NT, miesto ir reprezentacinių fotografijų užsakymams, kai svarbu kokybė, aiški estetika ir atsakingas požiūris į vaizdą.
Fotografija mane lydi nuo 16 metų, o nuo 21-erių kamera tapo mano darbo įrankiu. Daugelį metų fotografavau skirtingus žanrus: vestuves, renginius, produktus, maistą, kol 2018–2019 m. atradau tai, kas man artimiausia – architektūros, miesto ir vietovaizdžių fotografiją. Ji man tapo ne tik darbu, bet ir savotiška meditacija.
Miestas man nuolat duoda temų ir įkvėpimo: matau, kaip jis keičiasi, kaip atsinaujina pastatai, kaip laikas rašo sluoksnius ant sienų. O kai pavyksta iš miesto sukurti paveikslą ir jis randa savo vietą ant popieriaus, pajuntu laimę. Man tai ypatingas jausmas.
Man įdomi architektūra visomis jos formomis: nuo baroko ir gotikos iki moderno. Patinka detalės, ornamentai, senoji meistrystė. Ypač traukia Vilniaus bažnyčios, dvarai, pilaitės ir net senieji medinukai, kuriuose miestas kalba tyliau, bet labai tiksliai.
Esu ne tik miesto ir architektūros fotografas. Pats kuriu spaudinius, maketuoju knygas, eksperimentuoju su meno popieriumi ir atvirukų serijomis. Man svarbu ne tik kadras, bet ir tai, kaip jis gyvena realybėje.
Tiesa, mano kelias nebuvo tradicinis. Ilgus metus dirbau pagal užsakymus, todėl parodoms, konkursams ir platesniam viešumui tiesiog likdavo per mažai laiko. Vietoje to nuosekliai kūriau savo archyvą, ieškojau aiškios krypties ir formavau požiūrį į miestą bei fotografiją.
Vis delto, 2020 m. tarptautiniame konkurse „One Eyeland“, profesionalų kategorijoje, pelniau bronzos įvertinimus net dviejose srityse: portreto ir dokumentinės fotografijos.
Darbas buvo reportažas iš „HBO Chernobyl“ filmavimo aikštelės, vykusios 2018 metais visai šalia mano namų, Stanevičiaus gatvėje – kurį užfiksavau dar su savo pirmuoju, legendiniu vadinamu, full-frame fotoaparatu Canon 5D Mark II.
Ir, žinoma, albumas „Pasakų Vilnius“, nuo kurio gimė ir Fotopaveikslas.lt idėja. 2021 m. sausį jis „Facebook“ sulaukė apie pusės milijono peržiūrų ir daugiau kaip 3 tūkst. pasidalinimų. Tokie momentai tik patvirtina, kad einu teisingu keliu.
